Ankilozinis spondilitas

Kas yra ankilozinis spondilitas?

Pavadinimas ankilozinis spondilitas yra kilęs iš graikų kalbos žodžių: ankylos, reiškiančio sustingimą, sąaugą ar susiliejimą, dėl kurio mažėja stuburo judrumas, spondylos – slankstelį, ir priesagos -itis, reiškiančios uždegimą [2].

Ankilozinis spondilitas – tai dažniausia spondiloartritų grupei priklausanti lėtinė autoimuninė progresuojanti uždegiminė liga susijusi su HLA B27 antigenu, pažeidžianti aplink stuburą esančius raiščius, jų prisitvirtinimo prie kaulo vietas, ašinius skeleto sąnarius. Pastarieji apima tarp stuburo slankstelių esančius sąnarius stuburo kaklinėje, krūtininėje, juosmeninėje dalyse, taip pat krūtinės ląstoje esančias jungtis tarp šonkaulių ir krūtinkaulio bei šonkaulių ir stuburo, raktikaulio. Liga dažnai pažeidžia kryžmeninius klubo sąnarius, jungiančius kryžkaulį su dubenkauliu, vadinamus sakroileiniais sąnariais. Vykstant uždegimui šiuose sąnariuose vystosi sakroileitas, kuris nustatomas rentgeno arba magnetinio rezonanso tyrimais. Liga gali sukelti aplink sąnarius esančių raiščių ir sausgyslių tvirtinimosi vietų uždegimą – entezitą, daliai pacientų gali būti stebimas uždegimas pečių, klubų, ir kituose sąnariuose bei odos, akių ar žarnyno pažeidimas.

Ligai progresuojant, užsitęsus uždegimui, stuburo slanksteliuose, sąnario kremzlėje atsiranda defektai, vadinami erozijomis, pažeidimų vietoje pradeda formuotis naujas kaulinis audinys, kuris yra nelankstus, šalia stuburo esantys raiščiai „kalkėja“, tarp slankstelių susiformuoja sukaulėjusių sausgyslių ir raiščių tiltai, vadinami sindesmofitais, stuburas pamažu praranda lankstumą, judesiai tampa vis labiau riboti, o rentgeno nuotraukoje stuburas tampa panašus į segmentuotą bambuko lazdą. Paskutinėse ligos stadijose susiformuoja stuburo ir sakroileinių sąnarių ankilozė, keičiasi žmogaus laikysena, išryškėja kupra, atsikiša pilvas, pacientas įgauna „išmaldos prašytojo“ pozą [2, 6].

Ankiloziniu spondilitu serga iki 1,4 proc. pasaulio gyventojų, priklausomai nuo geografinio regiono.

Liga dažniausiai prasideda trečiajame gyvenimo dešimtmetyje ir žymiai rečiau asmenims virš 40 m. amžiaus.

Vyrai ankiloziniu spondilitu serga 2-3 kartus dažniau nei moterys.

HLA B27 antigenas randamas 5-10 proc. visos pasaulio populiacijos, tuo tarpu pacientams, kuriems yra diagnozuotas ankilozinis spondilitas, HLA B27 teigiamas žymuo nustatomas apie 90 proc. atvejų, priklausomai nuo geografinio regiono [7]. Vyriškos lyties pacientams HLA B27 yra dažniau randamas nei moterims. Tačiau net jei žmogus turi HLA B27 antigeną, jis nebūtinai susirgs uždegimine stuburo liga, visgi tai padidina tikimybę sirgti.

Paciento pirmos eilės giminaičiams turintiems HLA B27 antigeną rizika susirgti ankiloziniu spondilitu didėja iki 27 proc. lyginant su bendra populiacija. Įdomu tai, kad vaikai, kurių tėvams diagnozuotas ankilozinis spondilitas, didesnę riziką paveldėti polinkį sirgti šia liga turi iš mamos nei iš tėčio [8].

Pagrindiniai simptomai

Uždegiminis nugaros skausmas:

Vienas pagrindinių ankilozinio spondilito požymių, kurį patiria apie 70 proc. pacientų, yra uždegiminio pobūdžio apatinės nugaros dalies skausmas, užsitęsęs ilgiau nei 3 mėnesius, dažniausiai išsivystantis dėl esančio uždegimo sakroileiniuose sąnariuose. Šiam skausmui būdinga:

• Palaipsnė skausmo pradžia;
• Skausmas, atsiradęs iki 40 m. amžiaus;
• Skausmas, mažėjantis nuo fizinių pratimų;
• Skausmas, stiprėjantis ramybėje;
• Skausmas, juntamas nakties metu, dažniausiai antroje nakties pusėje, pažadinantis [7].

Uždegiminis nugaros skausmas dažniausiai yra jaučiamas giliai sėdmenyse, yra bukas, maudžiantis, kartais ligos pradžioje gali būti vienpusis, vėliau tapti abipusiu, nuolatiniu ir išplitusiu į kitas stuburo dalis. Rytais yra lydimas sustingimo, trunkančio nuo 30 min. iki kelių valandų [2]. Kadangi nugaros skausmas yra dažnas nusiskundimas gydytojo kabinete, jį būtina atskirti nuo mechaninio pobūdžio skausmų, kurie gali prasidėti bet kuriame amžiuje – jiems būdinga ūmi pradžia, skausmą dažnai provokuoja fizinis krūvis, pratimai, o ramybėje skausmas dažniausiai rimsta. Taip pat šio skausmo nereikėtų painioti su neurologinės kilmės skausmu, kuomet iš juosmens yra juntamas plitimas į koją, kartais su su galūnės tirpimu.

Entezitas – tai sausgyslių, raiščių ir fascijų prie kaulo tvirtinimosi vietose esantis uždegimas, kurį pacientas jaučia kaip aplink sąnarius esančių audinių jautrumą ir skausmingumą. Dažniausiai pažeidžiama Achilo sausgyslė ir plantarinė (pado) fascija, tuomet pacientui skauda kulnus, sausgyslė būna skausminga spaudžiant, pradedant eiti. Entezitai gali taip pat formuotis ties stuburo slankstelių ataugomis, didžiaisiais šlaunikaulių gūbriais ir kitose vietose [2].

Krūtinės skausmas – esant pažeidimui tarpslanksteliniuose sąnariuose, krūtinės ląstos sąnariuose bei sausgyslių tvirtinimosi vietose atsiranda krūtinės skausmas, kuris stiprėja kosint, čiaudint, ilgainiui dėl uždegimo šiose srityse krūtinės ląstos judesiai tampa riboti, būna sunku giliai įkvėpti [2].

Daktilitas – retesnis ankilozinio spondilito simptomas, kurio metu uždegimas vystosi visuose plaštakos arba pėdos piršto sąnariuose ir sausgyslėse. Tuomet vienas ar keli pirštai parausta, sutinsta, skauda ir įgauna „dešrelės“ formą [2].

Artritas – tai sąnario uždegimas, pasireiškiantis sąnario skausmu ir tinimu. Sergant ankiloziniu spondilitu artritas dažniausiai būna asimetrinis, gali pasireikšti viename ar keliuose sąnariuose [2].

Kiti ligos simptomai, pasireiškiantys už stuburo ir sąnarių ribų

Ankilozinis spondilitas yra kompleksinė liga, todėl gali būti pažeidžiamas ne tik stuburas ir sąnariai.

Priekinis uveitas – apie ketvirtadaliui pacientų, ypač turinčių HLA B27 antigeną, gali pasireikšti akių uždegimas. Uveito metu akis parausta, ašaroja, tampa skausminga, bijo šviesos, blogėja matymas ir tenka skubiai kreiptis į gydytoją oftalmologą. Sergant ankiloziniu spondilitu uveitas dažniausiai būna vienpusis, t.y. pasireiškiantis vienoje akyje, gali kartotis.

Psoriazė (žvynelinė) – ši lėtinė uždegiminė liga pasireiškianti odos šerpetojimu, pleiskanojimu, niežuliu, nagų pažeidimu ir kitais simptomais būna apie 10 proc. ankilozinio spondilito atvejų.

Opinis kolitas arba Krono liga – sergant ankiloziniu spondilitu 5-10 proc. pacientų kartu diagnozuojama ir uždegiminė žarnyno liga.

Kiti simptomai – sunkiais ligos atvejais pacientai gali jausti bendrus negalimus: nuovargį, nedidelį karščiavimą, svorio kritimą.

Labai retai ankilozinis spondilitas gali pažeisti širdį, aortą, plaučius ar inkstus [9].

Įtaka emocinei sveikatai ir kasdieniam gyvenimui

Ankilozinio spondilito simptomai, tokie kaip stuburo ir sąnarių judrumo sumažėjimas, ilgai užsitęsęs skausmas, nuovargis turi didelę reikšmę paciento kasdienybei ir gyvenimo kokybei [10].

Dėl sumažėjusio stuburo ir sąnarių judrumo ir skausmo gali tapti sunkiau apsirengti, keltis nuo kėdės, stotis nuo grindų, žiūrėti per petį į šoną, pasilenkti ar atlikti namų ruošos darbus.

Pacientai neretai jaučia nerimą, liūdesį, nuotaikų kaitą, pyktį, kaltę, baimę dėl ateities, gali patirti socialinę izoliaciją. Dėl skausmų, žadinančių naktimis, blogėja miego kokybė, kuri taip pat turi didelę įtaką emocinei sveikatai. Dėl stuburo ir sąnarių skausmų, sustingimo gali tekti adaptuoti darbo vietą, koreguoti darbo valandas, ar net keisti darbinę veiklą, gyvenimo būdą ir laisvalaikio planus. Šie veiksniai taip pat lemia didesnį streso lygį, mažina pasitikėjimą savo galimybėmis ir gali bloginti ligos eigą. Dėl patiriamo skausmo, nuovargio ir su tuo susijusio padidėjusio emocinio dirglumo gali pablogėti santykiai šeimoje ir (ar) darbe. Yra įrodyta, kad per vėlai nustatyta diagnozė turi neigiamą poveikį pacientų emocinei sveikatai. Tyrimų duomenis patvirtinta, kad pacientams, sergantiems ankiloziniu spondilitu, yra 51 proc. didesnė rizika sirgti depresija lyginant su bendra populiacija [11].

Todėl jeigu įtariate, kad jūs arba jūsų artimasis gali sirgti depresija, nedelsdami kreipkitės ar rekomenduokite kreiptis į savo šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą. Visada apie patiriamus jausmus nebijokite išsamiai papasakoti ir jus gydančiam gydytojui reumatologui.

Diagnozė

Kodėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją?

Ankstyvas diagnozės nustatymas lemia laiku paskirtą gydymą, ligos sukeliamos naštos mažinimą ir geresnę ilgalaikę prognozę. Deja, savalaikis diagnozės nustatymas dažniausiai vėluoja net 6-8 metus [9].

Todėl jeigu jūs ar jūsų artimasis jaučiate lėtinį nugaros skausmą, trunkantį ilgiau nei 3 mėnesius, kuris prasidėjo iki 45 metų amžiaus, yra stipresnis rytais, žadinantis naktį, taip pat jei šeimoje yra sergančių ankiloziniu spondilitu, psoriaze ar kitais spondiloartritais – nedelskite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba gydytoją reumatologą. Šeimos gydytojas atliks pirminius laboratorinius ir instrumentinius tyrimus, o įtaręs uždegiminį nugaros skausmą, nukreips gydytojo reumatologo konsultacijai. Registruojantis į antro arba trečio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą gydytojo reumatologo konsultacijai būtinas elektroninis šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimas.

Konsultacijos metu gydytojas reumatologas užduos klausimų apie jūsų nusiskundimus, ligos trukmę ir jos eigą, jūsų naudojamus vaistus simptomų mažinimui ir jų poveikį, taip pat atliks objektyvią apžiūrą. Remiantis šiais duomenimis sudarys ištyrimo planą, kurį aptars su jumis bei paaiškins apie tolimesnę eigą. Kadangi tikslus diagnozės nustatymas yra būtinas tinkamo gydymo parinkimui ir ligos kontrolei, konsultacijos metu būkite atviri, kuo išsamiau papasakokite apie savo simptomus – ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą.

Prieš gydytojo konsultaciją skirkite laiko pagalvoti apie savo nusiskundimus:

• Nugaros skausmo pobūdis: nuolatinis, epizodinis, bukas, maudžiantis, ar aštrus.
• Nugaros skausmo intensyvumas: stipresnis rytais, vakarais ar naktį, po fizinio krūvio/judesių metu ar ramybėje.
• Lydintys simptomai: rytinis sustingimas, jo trukmė, nuovargis, bloga miego kokybė ir kiti simptomai.
• Vartojami medikamentai: kokius vaistus ir kaip dažnai naudojote skausmo malšinimui? Kurie iš naudotų vaistų padėjo sumažinti skausmą ir kuriam laikui?

Gydytojui svarbu žinoti ne tik „kur ir kaip skauda“, bet ir kaip tai keičia jūsų miegą, nuotaiką ir galimybes tvarkytis kasdieniuose darbuose. Būkite atviri dėl savo emocinės būsenos – lėtinis skausmas ir psichologinė sveikata yra neatsiejami.

Kaip diagnozuojamas ankilozinis spondilitas?

Be konsultacijos metu būtinos ligos istorijos surinkimo ir objektyvios apžiūros, jums bus paskirti laboratoriniai ir radiologiniai tyrimai. Deja, bet ankilozinio spondilito diagnozei nustatyti nėra specifinių diagnostinių tyrimų. Todėl kartais procesas iki diagnozės nustatymo gali užtrukti ilgiau nei tikitės ir kelti iššūkių specialistui diferencijuojant ligą.

Atliekami laboratoriniai tyrimai:

• HLA B27 antigenas;
• Uždegimo rodikliai: eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), C reaktyvus baltymas (CRB). Visgi, apie 60 procentų pacientų uždegimo rodikliai būna nepadidėję, nepaisant jaučiamų simptomų.

Atliekami radiologiniai tyrimai:

• Rentgenografiniai tyrimai;
• Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT);
• Kompiuterinės tomografijos tyrimas (KT) – kuomet dėl tam tikrų priežasčių negalima atlikti MRT.

Įprastinė sakroileinių sąnarių rentgenograma dažniausiai yra pirmasis vaizdinimo metodas, naudojamas sakroileito įvertinimui dėl greito tyrimo prieinamumo. Rentgenogramoje vertinamas sąnario pažeidimo laipsnis, struktūrinės pažaidos, ar yra erozijų, kremzlės sklerozė, sąnario tarpo susiaurėjimas.

Tuo tarpu sakroileinių sąnarių MRT atliekamas tuo atveju, jei diagnozė negali būti patvirtinta remiantis klinikiniais požymiais ir rentgeno tyrimu, tačiau klinikinis ligos įtarimas išlieka aukštas [9]. MRT vaizduose gydytojui radiologui radus kaulų čiulpų edemą sakroileiniuose sąnariuose, vertinama, kad yra aktyvus sakroileitas – uždegimas sąnaryje.

Ankilozinio spondilito diagnozės nustatymas yra pagrįstas klinikinių duomenų, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatų visuma.

Ankilozinio spondilito ligos aktyvumo vertinimas

Patvirtinęs diagnozę, gydytojas reumatologas įvertins jūsų ligos būklę remdamasis laboratorinių (ENG ir CRB), instrumentinių tyrimų rezultatais, skausmingų, sutinusių sąnarių skaičiumi bei naudodamasis specialiais klausimynais.

Ankilozinio spondilito simptomų intensyvumas yra labai individualus kiekvienam pacientui ir gali keistis ligos eigoje, skausmui tai paūmėjant, tai nurimstant, o kartais tęsiantis nuolatos. Todėl yra naudinga sujungti kiekvieno iš pagrindinių simptomų įvertinimus į vieną skaičių ir taip išmatuoti ligos aktyvumą. Jūsų ligos aktyvumo įvertinimui gali būti naudojamas BASLAI (Bath‘o ankilozinio spondilito ligos aktyvumo indeksas) klausimynas, kurio rezultatas remiasi jūsų simptomų intensyvumu. BASLAI leidžia įvertinti, ar ligos aktyvumas yra mažas, ar didelis. Kitas gydytojo reumatologo kabinete naudojamas įrankis yra ankilozinio spondilito ligos aktyvumo indeksas arba ASDAS (angl. Ankylosing Spondylitis Disease Activity Score), pastarojo įvertinimui būtina laboratorinio tyrimo CRB reikšmė. Remiantis ASDAS rezultatais liga skirstoma į neaktyvią, mažo, didelio aktyvumo ir labai didelio aktyvumo ligą [12].

Gydytojas reumatologas įvertinęs ligos aktyvumą priims jums individualų sprendimą dėl tolimesnės ankilozinio spondilito gydymo taktikos.

Gydymas

Pagrindinis ankilozinio spondilito gydymo tikslas: pasiekti mažiausią įmanomą ligos aktyvumą kontroliuojant simptomus ir uždegimą, apsaugoti ir užkirsti kelią sąnarių ir stuburo struktūriniams pažeidimams, išsaugoti funkciją ir darbingumą, suteikti pacientui galimybę gyventi visavertį gyvenimą. Kitaip tariant, tikslas yra sumažinti skausmą, išsaugoti jūsų stuburo ir sąnarių judrumą ir gyvenimo kokybę.

Šiam tikslui pasiekti labai svarbus paciento ir gydytojo reumatologo bendradarbiavimas, individualaus gydymo parinkimas atsižvelgiant į lydinčius susirgimus ir dominuojančius ligos simptomus:

• ašinis stuburo ir sakroileinių sąnarių pažeidimas,
• kitų sąnarių ir sausgyslių pažeidimas,
• kitų organų pažeidimas: uveitas, psoriazė, uždegiminė žarnyno liga (opinis kolitas, Krono liga) ir kt.

Ankilozinio spondilito gydymui taikomi farmakologiniai (gydymas vaistais) ir nefarmakologiniai gydymo metodai (fiziniai pratimai, kineziterapija, gyvenimo būdo keitimas, sveika mityba, darbo ir poilsio režimo koregavimas, psichologinė pagalba). Todėl siekiant geriausių rezultatų, sprendimai turi būti priimami kartu ir vien gydymo vaistais gali neužtekti [13].

Farmakologinis gydymas

Ankilozinio spondilito gydymas Lietuvoje skiriamas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu – „Ankilozinio spondilito ir kitos patikslintos uždegiminės spondilopatijos (neradiografinio ašinio spondiloartrito) diagnostikos ir gydymo vaistais, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) [12], kuris yra parengtas atsižvelgiant į tarptautines ASAS-EULAR (angl. Assessment of SpondyloArthritis international Society – European Alliance of Associations for Rheumatology) ašinių spondiloartritų gydymo rekomendacijas [13].

Aktuali redakcija į įsakymą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/5e6624801ae711e88e8fef3b3f51dc2f/asr

Priklausomai nuo ankilozinio spondilito ligos aktyvumo ir atsako į skiriamą gydymą, gydytojas reumatologas priima sprendimą dėl gydymo taktikos. Be įprastų vaistų nuo skausmo ir uždegimo, gliukokortikosteroidų (dažniausiai skiriamų lokaliai) bei tradicinių sintetinių ligą modifikuojančių vaistų, šiandien Lietuvoje turime galimybę pacientams skirti veiksmingą gydymą švirkščiamais po oda ar lašinamais biologinės terapijos vaistais bei naujos kartos vaistais – geriamais Janus kinazės (JAK) inhibitoriais. Biologinės terapijos vaistai ir JAK inhibitoriai gali būti skiriami, jei prieš tai skirtas ankilozinio spondilito gydymas tradiciniais vaistais buvo neveiksmingas ar kontraindikuotinas. Šį gydymą skiria, keičia ar nutraukia antrinio arba tretinio lygio reumatologijos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas reumatologas [12].

Vaistų grupės skiriamos ankilozinio spondilito gydymui:

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (toliau – NVNU) – tai yra pirmo pasirinkimo nehormoniniai uždegimą ir skausmą mažinantys vaistai, kuriais pradedamas ankilozinio spondilito gydymas. Gydymo eigoje šiai grupei priklausantis vienas vaistas gydytojo reumatologo sprendimu gali būti keičiamas kitu. Norint įvertinti ar gydymas NVNU yra veiksmingas, pacientas kiekvieną skirtą vaistą turi naudoti ne trumpiau nei 2 savaites kasdien. Gydymo NVNU veiksmingumas vertinamas po 4 savaičių nuo gydymo pradžios. Sumažėjus skausmui ir sustingimui gali būti taikoma NVNU naudojimo pertrauka [13].
• Tradiciniai sintetiniai ligą modifikuojantys vaistai (toliau – tsLMV) – šiai vaistų grupei priklauso sulfasalazinas ir metotreksatas. Gydymas šiais medikamentais dažniausiai yra skiriamas tuomet, jei liga pasireiškia rankų ar kojų sąnarių pažeidimu, ir gydymas NVNU yra neefektyvus.
• Gliukokortikosteroidai (GKS) – tai hormoniniai, turintys stiprų priešuždegiminį poveikį, vaistai. GKS gali būti suleidžiami vietiškai į uždegimo paveiktą sritį arba trumpam gydymo laikotarpiui skiriami tabletėmis.
• Biologiniai ligą modifikuojantys vaistai (toliau – bLMV) – tai baltymų pagrindu sukurti šiuolaikiniai vaistai, gebantys užblokuoti uždegimą skatinančių medžiagų gamybą, kurios lemia ankilozinio spondilito išsivystymą ir ligos progresavimą. Slopindami specifinius autoimuninius procesus vaistai padeda sumažinti ligos simptomus – sąnarių, stuburo skausmą ir sustingimą bei stabdo struktūrinius pažeidimus [13, 14]. Šie vaistai gali būti švirkščiami po oda arba skiriami lašelinės infuzijos į veną forma gydymo įstaigos dienos stacionare. Švirkščiamus po oda vaistus pacientai savarankiškai tęsia namuose patys. Vaisto dozė ir skyrimo dažnis priklauso nuo konkretaus bLMV. Lietuvoje ankilozinio spondilito gydymui yra prieinami šie bLMV: TNF alfa inhibitoriai (adalimumabas, infliksimabas, etanerceptas) ir IL-17 inhibitorius (sekukinumabas) [21].

Tiksliniai sintetiniai taikinių terapijos vaistai JAK inhibitoriai – tai vieni naujausių ankilozinio spondilito gydymui skiriami vaistai, kurie skirtingai nei bLMV veikia imuninės ląstelės viduje ir blokuoja signalų perdavimą slopindami Janus kinazės fermentus. Veikiant vaistui slopinamas uždegiminis atsakas, todėl mažėja nugaros skausmas, rytinis sustingimas, sąnarių ir sausgyslių skausmai bei nuovargis [14,15]. Lietuvoje ankilozinio spondilito gydymui registruotas JAK inhibitorius upadacitinibas yra skiriamas tabletėmis [21].

Aktyvaus ankilozinio spondilito gydymas pažangiais sisteminiais vaistais (biologine terapija ir JAK inhibitoriais) Lietuvoje yra 100 proc. kompensuojamas valstybės.

Ilgalaikis stebėjimas

Paskyrus gydymą paciento būklė yra nuolat stebima, reguliariai atliekami laboratoriniai tyrimai, kurie padeda įvertinti ligos aktyvumą bei stebėti dėl galimo šalutinio vaistų poveikio. Esant poreikiui gali būti atliekami ir radiologiniai tyrimai.

Jeigu sergate aktyviu ankiloziniu spondilitu, jūsų vizitai pas gydytoją reumatologą gydymo pradžioje ar paūmėjus ligai gali būti dažnesni, reumatologo apžiūra gali būti skiriama kas 1-3 mėnesius, taip pat taikoma ilgalaikio stebėjimo paslauga. Vėliau pasiekus gydymo tikslą ir sėkmingai gydant ankilozinį spondilitą, jūsų apsilankymai gali tapti retesni, gali būti mažinamos vaistų dozės ir retinamas jų skyrimo dažnis. Šį sprendimą priima jus gydantis reumatologas priklausomai nuo būklės ir vartojamų vaistų [12].

Svarbu žinoti, kad jei jums skiriamas gydymas bLMV ar JAK inhibitoriais, kurie slopina imuninę sistemą, turite būti stebimi dėl infekcijų, tokių kaip tuberkuliozė ir kt. Šiuo atveju labai svarbi ir paties paciento savistaba. Atsiradus infekcijos požymiams, gydymas turi būti stabdomas ir gydoma infekcija.

Galimi gydymo plano pokyčiai

Paskyrus gydymą, neaktyvi liga arba mažas ligos aktyvumas turi būti pasiektas per 6 mėn. nuo gydymo pradžios, tačiau jei po 3 mėn. nuo gydymo pradžios nėra gydymo efekto ar skiriant gydymą ligos eiga blogėja, gydymas yra koreguojamas pagal aprašo nuostatas.

Nesant gydymo efekto, gydytojas reumatologas gydymą keičia: koreguoja NVNU, tsLMV, bLMV ir (ar) JAK inhibitorių dozę (vadovaudamasis vaistinio preparato charakteristikų santrauka) ar keičia kitu bLMV arba JAK inhibitoriumi pagal apraše nurodytas sąlygas [12].

Nors gydymo galimybės yra plačios, ne visada iš karto pavyksta parinkti sėkmingą gydymą. Kartais gydymo eigą gali apsunkinti lydinčios ligos ar pasikartojančios infekcijos. Tačiau visada turite būti atviri su jus gydančiu reumatologu, apsilankymo metu išsakykite savo nuogastavimus ir rūpimus klausimus, kuriuos aptarę su specialistu rasite tinkamą sprendimą siekiant geriausių rezultatų ir ligos kontrolės.

Mityba ir gyvenimo būdo rekomendacijos

Specialių mitybos rekomendacijų sergant ankiloziniu spondilitu nėra. Tačiau yra duomenų, kad Viduržemio jūros dieta gali būti naudinga sergant šia autoimunine liga. Rekomenduojama mityba, praturtinta riebia žuvimi (lašiša, sardinės, skumbrė), riešutais, vaisiais, daržovėmis, uogomis, omega 3 riebalų rūgštimis, pilno grūdo produktais. Naudokite alyvuogių aliejų, kuriame gausu antioksidantų ir polifenolių. Tuo tarpu venkite raudonos mėsos, perdirbto maisto, pusgaminių, sočiųjų riebalų, rafinuotų cukrų, saldintų gėrimų, kurie skatina sisteminį uždegimą organizme ir gali neigiamai veikti jūsų bendrą savijautą ir ankilozinio spondilito eigą. Jeigu turite viršsvorį arba esate nutukęs, rekomenduojama kalorijų kiekiu sumažinta dieta. Taip pat nepamirškite kasdien išgerti apie 1,5-2 litrus vandens. [16].

Europos reumatologų asociacijų aljansas EULAR rekomenduoja vengti alkoholio vartojimo. Alkoholis kartu vartojamas su vaistais, pavyzdžiui sulfasalazinu, gali turėti neigiamų pasekmių kepenims. Taip pat rekomenduojama mesti rūkyti. Yra duomenų, kad rūkymas mažina gydymo efektyvumą bei skatina naujų kaulinių jungčių tarp stuburo slankstelių formavimąsi bei gretutinių susirgimų, tokių kaip plaučių ir širdies kraujagyslių ligų, riziką [17].

Fizinis aktyvumas

Fizinio aktyvumo vaidmuo yra kertinis ir neatsiejamas siekiant geriausios ligos kontrolės ir prognozės nepriklausomai nuo skiriamo gydymo vaistais. Yra įrodyta, kad fizioterapija ir fiziniai pratimai sergantiems ankiloziniu spondilitu padeda mažinti skausmą, gerinti ir palaikyti sąnarių ir stuburo judrumą, gerinti laikyseną, gyvenimo kokybę ir mažinti nuovargį. Žinoma, kad fizinis aktyvumas gali teigiamai veikti ankilozinio spondilito ligos aktyvumą. Pacientams rekomenduojami aerobiniai ir jėgos stiprinimo pratimai. Sportuokite bent 2,5 val. per savaitę, atlikite vidutinio intensyvumo aerobinius pratimus (64-76 proc. maksimalaus širdies susitraukimų dažnio) bei raumenų stiprinimo pratimus (50-69 proc. maksimalių žmogaus pastangų). Fiziniai pratimai yra saugus ir patikimas būdas gerinti jūsų sveikatos būklę, todėl pradėti sportuoti niekada ne per vėlu, net jei iki diagnozės nustatymo buvote fiziškai mažiau aktyvus. Mankštintis galite namuose vienas, tačiau įrodyta, kad grupinių treniruočių lankymas gali turėti didesnės naudos [17]. Svarbiausia ankiloziniu spondilitu sergančių fizinio aktyvumo dalis – stuburo judrumo palaikymas. Todėl rekomenduojama atlikti visų stuburo dalių mobilumo pratimus, klubų tempimo pratimus, krūtinės ląstos plėtimo ir kvėpavimo pratimus. Šie pratimai padeda mažinti stuburo sustingimą ir didinti judesių amplitudę. Aerobines fizines veiklas apima vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, taip pat šiaurietiškas ėjimas [18]. Geriausi rezultatai pasiekiami, jei fizine veikla užsiimama reguliariai. Be abejo, fizinis aktyvumas turi būti parenkamas pagal ligos aktyvumą ir individualias žmogaus galimybes. Vis dėlto, rekomenduojama vengti kontaktinio sporto šakų esant pažengusiems stuburo pakitimams, didelės statinės apkrovos pratimų, nesportuoti ligos paūmėjimo metu. Taip pat žinoma, kad sunkus nuolatinis fizinis darbas gali lemti greitesnį ankilozinio spondilito radiologinį ligos progresavimą [17].

Atraskite sau tinkamus ir mėgstamus fizinius pratimus, tinkamai įvertinkite savo galimybes, esant poreikiui pasitarkite su jus gydančiu reumatologu.

Tiesa ar mitas?

Mitas: ankiloziniu spondilitu serga tik vyrai.

Tiesa: anksčiau buvo manoma, kad ankiloziniu spondilitu serga daugiausiai vyrai, tačiau naujausi epidemiologiniai tyrimai rodo, kad šia liga moterys serga gerokai dažniau nei manyta. Vis dėl to ligos eiga tarp lyčių gali skirtis.

Vyrams dažniau nustatomi ryškesni radiologiniai stuburo pakitimai, greičiau progresuoja stuburo kaulėjimas, dažniau pažeidžiami sakroileiniai sąnariai.

Moterims rečiau pasireiškia tipiškas uždegiminio pobūdžio nugaros skausmas, dažniau vargina kaklinės, krūtininės stuburo dalių ar išplitęs periferinių, t.y. rankų, kojų sąnarių skausmas, moterims taip pat būdingas didesnis nuovargis, liga diagnozuojama sąlyginai vėliau, radiologiniai pakitimai būna mažiau ryškūs [19].

Mitas: ankilozinis spondilitas yra vyresnio amžiaus žmonių liga.

Tiesa: liga dažniausiai prasideda jauname amžiuje. Daugumai pacientų pirmieji simptomai pasireiškia iki 45 metų, neretai 20-30 gyvenimo metais. Uždegiminio pobūdžio nugaros skausmas jauname amžiuje yra vienas svarbiausių ankstyvų ligos požymių [7, 9].

Mitas: HLA B27 nustatymas apsprendžia, kad žmogus susirgs ankiloziniu spondilitu.

Tiesa: HLA B27 yra svarbus genetinis rizikos veiksnys, tačiau vieno jo nepakanka ligai išsivystyti. Dauguma žmonių turinčių HLA B27 antigeną niekada nesusirgs ankiloziniu spondilitu. Ligai išsivystyti svarbi ne tik genetinių veiksnių visuma, bet ir imuninės sistemos reguliavimo sutrikimai, aplinkos veiksniai, mikrobiota [7].

Mitas: Sakroileitas MRT tyrime patvirtina diagnozę.

Tiesa: Sakroileitas MRT nepatvirtina ligos, bet leidžia ją įtarti. Šie pakitimai taip pat gali būti nustatomi moterims po gimdymo, profesionaliems sportininkams – bėgikams, ledo ritulio žaidėjams ar net sveikiems asmenims [20].

Mitas: Ankilozinį spondilitą galima visiškai išgydyti.

Tiesa: Ankilozinis spondilitas yra lėtinė liga, kurios visiškai išgydyti negalima. Tačiau taikomas šiuolaikinis gydymas daugeliui pacientui leidžia pilnai kontroliuoti ligą, gyventi nejaučiant simptomų ir išlaikant gerą gyvenimo kokybę.

Šaltiniai

1. Song X, Liang H, Nan F, Chen W, Li J, He L, Cun Y, Li Z, Zhang W, Zhang D. Autoimmune Diseases: Molecular Pathogenesis and Therapeutic Targets. MedComm (2020). 2025 Jun 16;6(7):e70262. doi: 10.1002/mco2.70262. PMID: 40529617; PMCID: PMC12171081.
2. „Reumatologija I: Klinikinė, laboratorinė, biofizikinė diagnostika. Bendrieji gydymo principai“. Vadovėlis, 2008
3. „Textbook on Rheumatic Diseases“. Vadovėlis, 2012
4. Alivernini S, Firestein GS, McInnes IB. The pathogenesis of rheumatoid arthritis. Immunity. 2022 Dec 13;55(12):2255-2270. doi: 10.1016/j.immuni.2022.11.009. PMID: 36516818.
5. Nagit RE, Rezus E, Cianga P. Exploring the Pathogenesis of Spondylarthritis beyond HLA-B27: A Descriptive Review. Int J Mol Sci. 2024 May 31;25(11):6081. doi: 10.3390/ijms25116081. PMID: 38892265; PMCID: PMC11172491.
6. Braun J. Axial spondyloarthritis including ankylosing spondylitis. Rheumatology (Oxford). 2018 Aug 1;57(suppl_6):vi1-vi3. doi: 10.1093/rheumatology/key079. PMID: 30445482; PMCID: PMC6238223.
7. Akgul O, Ozgocmen S. Classification criteria for spondyloarthropathies. World J Orthop. 2011 Dec 18;2(12):107-15. doi: 10.5312/wjo.v2.i12.07. PMID: 22474629; PMCID: PMC3302034.
8. van der Linden SM, Khan MA, Li Z, Baumberger H, Zandwijk HV, Khan MK, Villiger PM, Brown MA. Recurrence of axial spondyloarthritis among first-degree relatives in a prospective 35-year-follow-up family study. RMD Open. 2022 Jul;8(2):e002208. doi: 10.1136/rmdopen-2022-002208. PMID: 35868737; PMCID: PMC9315900.
9. Navarro-Compán V, Sepriano A, Capelusnik D, Baraliakos X. Axial spondyloarthritis. Lancet. 2025 Jan 11;405(10473):159-172. doi: 10.1016/S0140-6736(24)02263-3. PMID: 39798984.
10. Kiltz U, van der Heijde D. Health-related quality of life in patients with rheumatoid arthritis and in patients with ankylosing spondylitis. Clin Exp Rheumatol. 2009 Jul-Aug;27(4 Suppl 55):S108-11. PMID: 19822055.
11. Wilson N, Liu J, Adamjee Q, Di Giorgio S, Steer S, Hutton J, Lempp H. Exploring the emotional impact of axial Spondyloarthritis: a systematic review and thematic synthesis of qualitative studies and a review of social media. BMC Rheumatol. 2023 Aug 23;7(1):26. doi: 10.1186/s41927-023-00351-w. PMID: 37608395; PMCID: PMC10464274.
12. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/5e6624801ae711e88e8fef3b3f51dc2f/asr
13. Ramiro S, Nikiphorou E, Sepriano A, Ortolan A, Webers C, Baraliakos X, Landewé RBM, Van den Bosch FE, Boteva B, Bremander A, Carron P, Ciurea A, van Gaalen FA, Géher P, Gensler L, Hermann J, de Hooge M, Husakova M, Kiltz U, López-Medina C, Machado PM, Marzo-Ortega H, Molto A, Navarro-Compán V, Nissen MJ, Pimentel-Santos FM, Poddubnyy D, Proft F, Rudwaleit M, Telkman M, Zhao SS, Ziade N, van der Heijde D. ASAS-EULAR recommendations for the management of axial spondyloarthritis: 2022 update. Ann Rheum Dis. 2023 Jan;82(1):19-34. doi: 10.1136/ard-2022-223296. Epub 2022 Oct 21. PMID: 36270658.
14. Bittar M, Deodhar A. Axial Spondyloarthritis: A Review. JAMA. 2025 Feb 4;333(5):408-420. doi: 10.1001/jama.2024.20917. PMID: 39630439.
15. Paroli M, Caccavale R, Paroli MP, Spadea L, Accapezzato D. Janus Kinase Inhibitors: A New Tool for the Treatment of Axial Spondyloarthritis. Int J Mol Sci. 2023 Jan 5;24(2):1027. doi: 10.3390/ijms24021027. PMID: 36674537; PMCID: PMC9866163.
16. Ramonda R, Cozzi G, Oliviero F. Nutritional guidance in spondyloarthritis: confronting the evidence gap. Curr Opin Rheumatol. 2025 Jul 1;37(4):269-275. doi: 10.1097/BOR.0000000000001090. Epub 2025 Mar 17. PMID: 40099634; PMCID: PMC12144531.
17. Gwinnutt JM, Wieczorek M, Balanescu A, Bischoff-Ferrari HA, Boonen A, Cavalli G, de Souza S, de Thurah A, Dorner TE, Moe RH, Putrik P, Rodríguez-Carrio J, Silva-Fernández L, Stamm T, Walker-Bone K, Welling J, Zlatković-Švenda MI, Guillemin F, Verstappen SMM. 2021 EULAR recommendations regarding lifestyle behaviours and work participation to prevent progression of rheumatic and musculoskeletal diseases. Ann Rheum Dis. 2023 Jan;82(1):48-56. doi: 10.1136/annrheumdis-2021-222020. Epub 2022 Mar 8. PMID: 35260387.
18. Sharan D, Rajkumar JS. Physiotherapy for Ankylosing Spondylitis: Systematic Review and a Proposed Rehabilitation Protocol. Curr Rheumatol Rev. 2017;13(2):121-125. doi: 10.2174/1573397112666161025112750. PMID: 27784233.
19. Rusman T, van Vollenhoven RF, van der Horst-Bruinsma IE. Gender Differences in Axial Spondyloarthritis: Women Are Not So Lucky. Curr Rheumatol Rep. 2018 May 12;20(6):35. doi: 10.1007/s11926-018-0744-2. PMID: 29754330; PMCID: PMC5949138.
20. de Winter J, de Hooge M, van de Sande M, de Jong H, van Hoeven L, de Koning A, Berg IJ, Ramonda R, Baeten D, van der Heijde D, Weel A, Landewé R. Magnetic Resonance Imaging of the Sacroiliac Joints Indicating Sacroiliitis According to the Assessment of SpondyloArthritis international Society Definition in Healthy Individuals, Runners, and Women With Postpartum Back Pain. Arthritis Rheumatol. 2018 Jul;70(7):1042-1048. doi: 10.1002/art.40475. Epub 2018 May 23. PMID: 29513924; PMCID: PMC6032910.
21. „Vaistinių preparatų sąrašas“, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

LT-IMMR-260003