Informacija skirta padėti pacientams suprasti savo ligą, jos simptomus ir priežastis bei aktyviai dalyvauti priimant gydymo sprendimus. Ši informacija nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos.
Kas yra autoimuninės kilmės ligos ir autoimuniniai artritai?
Autoimuninės ligos – tai būklės, kurių metu imuninė sistema klaidingai atpažįsta savo organizmo audinius kaip „svetimus“. Dėl to vystosi lėtinis uždegimas, kuris ilgainiui gali sukelti audinių pažeidimą ir funkcijos sutrikimą [1].
Reumatinės autoimuninės ligos sudaro plačią ir įvairią susirgimų grupę, kuri apima:
- autoimuninius artritus (pvz, spondiloartritą, reumatoidinį artritą, psoriazinį artritą, kt.);
- sistemines jungiamojo audinio ligas (pvz., sisteminę raudonąją vilkligę, sisteminę sklerozę, kt.);
- sisteminius vaskulitus – kraujagyslių uždegimines ligas;
- kitas autoimunines reumatines būkles [2].
Autoimuniniai artritai
Autoimuniniai artritai – tai lėtinės uždegiminės sąnarių ligos, kurių metu uždegimas vyksta sąnario vidiniame dangale (sinovijoje) – sąnaryje kaupiasi skystis, o ligai užsitęsus ir jos negydant sukeliami negrįžtami kremzlės ir kaulinio audinio pažeidimai.
Autoimuninių artritų paplitimas pasaulyje siekia apie 0,5-1 proc. populiacijos, tačiau kai kurios ligos (pvz. spondiloartritai) gali būti ir dažnesnės.
Svarbu žinoti, kad autoimuninių artritų metu gali būti pažeidžiami ne tik sąnariai, bet ir kiti organai ir jų sistemos: plaučiai, širdies kraujagyslių sistema, akys, žarnynas, oda, inkstai [3].
Metaboliniai ir degeneraciniai sąnarių skausmai
Nors didžioji dalis reumatinių ligų yra lėtinės ir jų metu vyksta uždegimas sąnaryje, ne visi sąnarių skausmai yra autoimuninės kilmės. Čia atsakymas slypi uždegimo kilmėje. Pavyzdžiui, sąnario skausmą ir patinimą gali sąlygoti medžiagų apykaitos sutrikimai – ilgą laiką padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje gali sukelti šlapimo rūgšties kristalų nusėdimą sąnaryje ir jo uždegimą. Kita ligų grupė, vadinamos „degeneracinės“ ar „nusidėvėjimo“ ligos – osteoartritas arba artrozė, kuomet sisteminis uždegimas organizme nevyksta, tačiau sąnario viduje vyksta struktūriniai pakitimai (sąnario susidėvėjimas) ir dėl to kyla laikinas uždegimas. Sergant osteoartroze skausmas dažniausiai atsiranda sąnario judesių metu ir mažėja ramybėje [3].
Autoimuninių artritų priežastys ir vystymasis
Tikslios autoimuninių artritų priežastys iki šiol nežinomos – nuolat yra atliekami moksliniai tyrimai siekiant kuo nuodugniau išsiaiškinti, kodėl susergama šiomis ligos. Tačiau yra įrodyta, kad jų atsiradimą lemia kelių veiksnių sąveika:
- aplinkos veiksniai (rūkymas, infekcijos, mikrobiotos pokyčiai, kt.);
- genetiniai veiksniai (tam tikri žmogaus leukocitų antigenai (angl. HLA));
- imuninės sistemos pusiausvyros sutrikimai.
Sutrikus žmogaus imuninės sistemos reguliacijai, pradedami gaminti prieš nuosavo organizmo ląsteles nukreipti baltymai – autoantikūnai, aktyvuojamos imuninės ląstelės ir išsiskiria uždegimą sukeliančios bei palaikančios medžiagos – citokinai. Visa tai lemia lėtinio sisteminio uždegimo vystymąsi. Dėl to atsiranda sąnarių skausmas, patinimas ir sustingimas, o ilgainiui išsivysto sąnarių vidinių struktūrų pažeidimai bei pasireiškia kiti ligos simptomai. [2, 3, 4].
Kaip atpažinti autoimuninį artritą
Autoimuniniai artritai dažniausiai pasireiškia vieno ar kelių sąnarių skausmu, patinimu, paraudimu, rytiniu sustingimu daugiau nei 30 min., sumažėjusia sąnario judesių amplitude, jėgos sumažėjimu. Taip pat, neretai skausmą gali lydėti nuovargis, bendras silpnumas. Artritas gali pažeisti tiek smulkiuosius – riešų, plaštakų, pėdų; tiek stambiuosius – pečių, klubų, kelių sąnarius; taip pat stuburą. Sergant autoimuniniu artritu sąnarių skausmas ir sustingimas dažniausiai intensyvėja ramybėje, nakties metu ir anksti ryte bei gali sumažėti judesių metu, pasimankštinus [3].
Gydytojo vaidmuo
Jeigu įtariate, kad sergate autoimuniniu artritu, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris atliks pirminius diagnozės patikslinimui būtinus laboratorinius ir rentgenologinius tyrimus ir esant poreikiui išrašys siuntimą gydytojo reumatologo konsultacijai. Dažniausiai šiomis ligomis suserga jauni, darbingo amžiaus žmonės, todėl laiku nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas gali sustabdyti ligos progresavimą, o pacientą išlaikyti darbingą ir fiziškai aktyvų. Autoimuninio artrito gydymas pradėtas per pirmus 3-6 mėn. ženkliai pagerina ligos prognozę. Deja, per ilgas delsimas kreiptis į šeimos gydytoją ir gydytoją reumatologą gali lemti negrįžtamus sąnarių pokyčius, gyvenimo kokybės pablogėjimą, darbingumo sumažėjimą.
Uždegiminiai spondiloartritai
Šios lėtinės uždegiminės reumatinės ligos dažniausiai pažeidžia stuburą (spondilitas) ir sąnarius (sukelia artritą), neretai uždegimas stebimas sausgyslių ir raiščių tvirtinimosi prie kaulo vietose (entezitas). Dažnu atveju uždegiminiai spondiloartritai yra susiję su HLA B27 antigenu, be to gali pažeisti akis, odą, žarnyną ir kitus organus.
Uždegiminių spondiloartritų ligų grupei priskiriama:
- Ašinis spondiloartritas – skirstomas į radiografinį (ankilozinis spondilitas) ir neradiografinį spondiloartritą.
- Psoriazinis artritas – pažeidžiami sąnariai ir oda (psoriazė).
- Reaktyvusis artritas – sąnario uždegimas, sukeltas organizmo imuninės reakcijos į infekciją, dažniausiai esančią šlapimo takuose, lytiniuose organuose, žarnyne ar kvėpavimo takuose.
- Enteropatinis artritas – susijęs su žarnyno uždegiminėmis ligomis (opiniu kolitu ar Krono liga).
- Jaunatvinis spondiloartritas – pasireiškiantis iki 16 metų amžiaus.
- Nediferencijuotas spondiloartritas – kurio dar negalima priskirti konkrečiam spondiloartritui [5].
Šaltiniai
- Song X, Liang H, Nan F, Chen W, Li J, He L, Cun Y, Li Z, Zhang W, Zhang D. Autoimmune Diseases: Molecular Pathogenesis and Therapeutic Targets. MedComm (2020). 2025 Jun 16;6(7):e70262. doi: 10.1002/mco2.70262. PMID: 40529617; PMCID: PMC12171081.
- „Reumatologija I: Klinikinė, laboratorinė, biofizikinė diagnostika. Bendrieji gydymo principai“. Vadovėlis, 2008
- „Textbook on Rheumatic Diseases“. Vadovėlis, 2012
- Alivernini S, Firestein GS, McInnes IB. The pathogenesis of rheumatoid arthritis. Immunity. 2022 Dec 13;55(12):2255-2270. doi: 10.1016/j.immuni.2022.11.009. PMID: 36516818.
- Nagit RE, Rezus E, Cianga P. Exploring the Pathogenesis of Spondylarthritis beyond HLA-B27: A Descriptive Review. Int J Mol Sci. 2024 May 31;25(11):6081. doi: 10.3390/ijms25116081. PMID: 38892265; PMCID: PMC11172491.
LT-IMMR-260003